miestelietis

miesteliẽtis, -ė smob. (2) miestelio gyventojas: Nė vienos miesteliẽtės nėra – visos laukinės Ad. Miesteliẽtės vis rėkia, kad duona bloga Mžš. Ką čia su tais miesteliečiais kalbėsi – jie vis tiek savo dainą dainuos Srv.